žabtumas

žabtùmas sm. (2) 1. valgumas, ėdrumas: Kad ir žabtùmas, kai kiaulės Zp. 2. prk. godumas: Kad ir žabtùmas: prisidėjau kiek neišvalgysiu Dkš. Kad tas suvalkietiškas žabtumas: vis negana ir negana Bgt. Jau tas bjaurumas, tas žabtùmas nesvietiškas Plv.